• Mano vaikas nekalba. Kas gali padėti?

    Posted on 2018/06/15 by admin in Straipsniai.

    20Pirmuosius dvejus mažylio gyvenimo metus vainikuoja iš lūpų išsiveržę žodžiai ir skiemenys. Kiek džiaugsmo tėvams: Mama! Tete! Baba! – už kiekvieną žodelytį norisi vaikutį išmyluoti. Tai tik pradžia, bet visą tą laiką ir vėliau, kol vaikas sklandžiai įvaldo kalbos padargus, besiformuojančios smegenys veikia it galingas kompiuteris, intensyviai analizuojantis aplinkui girdimą kalbą, garsus.

    Graži kalba yra aiški ir raiški kalba. Žmogus – socialus sutvėrimas, tad be išlavintų kalbinių ir komunikacijos įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje rasti sau vietą sunku. Tas, kas nemoka nuosekliai dėstyti savo minčių, ar juo labiau vargiai surezga taisyklingą sakinį, įvairiose gyvenimo situacijose dažniausiai lieka neišgirstas.

    Aksiomą, kad ankstyvoji vaikystė turi ypatingą reikšmę tolimesniam asmenybės vystymuisi, atrodo, perkando didžioji dauguma sąmoningų tėvų. Bet kalbant apie kryptingą vaiko kalbinių įgūdžių lavinimą, bendra situacija nėra teigiama.

    „Pasidžiaugę pirmaisiais mažųjų pačiauškėjimais, po to kalbos lavinimo svarbą dalis tėvų primiršta. Neva visi šneka aplinkui – tai ir vaikas išmoks. Netiesa! Jei šeimoje nėra gausiai kalbama, o pagrindinė pramoga vaikui yra šimtus kartų robotiškai tapšnojamas žaidimas išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane, sunkiai lavėja ne tik vaiko kalba, bet ir vaizduotė – pagrindinis kūrybingo žmogaus įrankis“, – pastebėjo darželio „Vaiko šypsena“ vadovė Indrė Rutavičienė.

    Skirtingai nei daugelyje iki mokyklinio ugdymo įstaigų, jos įkurtame darželyje papildomas dėmesys yra skiriamas ir kalbinių įgūdžių lavinimui. Pašnekovė neabejoja, kad absoliučią daugumą vaikus užklumpančių kalbėjimo sunkumų, pasitelkus pažangias priemones, galima išspręsti.

    Smulkiosios motorikos svarba

    Laikai, kai vaikui neištariant vieno ar kito garso, tėvai su mažyliu be detalesnės apžiūros ir diskusijų būdavo siunčiami pakirpti liežuvio pasaitėlio, jau praeityje. Profesionalūs logopedai šiuo metu taiko platų ir, visų pirmiausia, neinvazinių priemonių spektrą, kad be didelio streso padėtų vaikui ištaisyti kalbinius sutrikimus.

    I. Rutavičienė, kurios įkurtame darželyje darbuojasi ir savo srities ekspertė logopedė, teigė, iš gausios darbo su vaikais patirties, įsitikinusi, kad mažyliams įvaldyti taisyklingą kalbą labai talkina smulkiosios motorikos lavinimas.

    „Ranka – tai išorės smegenys. Daugiau nei prieš dvidešimt metų Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose šia tema pasirodę pirmieji moksliniai darbai atkreipė dėmesį, jog tarp smulkiosios motorikos, judesių pirštais ir verbalinės bei neverbalinės kalbos lavinimo yra ryšys. Vėliau šios sąsajos, išsamių tyrimų dėka, buvo ne kartą patvirtintos. Tačiau mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigose smulkiosios motorikos lavinimo užduotims skiriama per mažai dėmesio. Iš sovietinio sukirpimo auklėtojų vis dar tenka išgirsti, kad tai tik išpūstas pramanas. Tačiau net ir tiems, kuriems mokslas nėra argumentas, galiu pasakyti: darželyje kasdien matome, kaip sistemingai lavinant motoriką, sparčiau vystosi ir vaikų kalbos įgūdžiai“, – pabrėžė I. Rutavičienė.

    Motorikos lavinimo įtaką tyrinėję lingvistai ir psichologai, kaip Richardas P. Meieris, Marie-Therese Le Normand, konstatavo, kad žmogaus rankose yra daugybė aktyvių taškų, kurie glaudžiai susiję su už kalbą atsakinga smegenų dalimi. Kuo daugiau ir dažniau juos dirginsime, tuo stipriau aktyvinsime smegenų veiklą, ir juo greičiau vaikas ugdys dėmesį, koncentraciją, atmintį.

    Naudojant smulkiosios motorikos žaidimus, priemones, užduotis, taip pat lipdant, piešiant, spalvinant, veriant, konstruojant kaladėlėmis, galime vaikui padėti gerai ir tikslingai valdyti rankų pirštukus.

    „Tiems vaikams, kurie į darželį atkeliauja turėdami kalbos sutrikimų, būdingi didesni ar mažesni bendrosios motorikos sutrikimai bei nepakankamas pirštukų motorikos išsivystimas. Rankų pirštukų judesių tikslumas ir geras įvaldymas yra glaudžiai susijęs su gebėjimu aiškiai ir raiškiai kalbėti. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių mums, ugdytojams, yra šių judesių nuoseklus tobulinimas, kuris vėliau duos didelę naudą tolimesnei bendrai vaiko įgūdžių raidai“, – sakė I. Rutavičienė.

    Nepelnytai pamiršta medžiaga

    Daug autoritetingų pedagoginės ir psichologinės literatūros autorių pabrėžia dailės, kaip savitos, realios tikrovės pažinimo formos, ugdymo svarbą vaikystėje. Ugdymas daile darželyje „Vaiko šypsena“ užima ypatingą vietą, nes padeda lavinti regos, taktilinius jutimus, formuoja sudėtingesnius santykius su aplinka. Piešdamas, tapydamas, lipdydamas vaikas įgunda skirti formas, jų savybes bei geometrines figūras.

    Pašnekovė pastebėjo, kad vaikams itin patinka užsiėmimai su tradicine ekologiška, bet nepelnytai primiršta medžiaga – moliu. Molio privalumas yra tas, kad judesio pagalba jame galima daryti įvairias žymes, kurti formas. Jokia kita medžiaga taip nekviečia žaisti ir kurti – molį galima minkyti, lankstyti, nesiekiant jokio rezultato. Apčiuopiamos jo savybės gali provokuoti išreikšti savo emocijas, jausmus per minkymą, spaudymą. Jis puikiai tinka pykčio ir agresijos požymių turinčio elgesio terapijai.

    „Kalbos ugdymo programos neatskiriama dalis yra integruoti dailės užsiėmimai. Tokios lavinamosios dailės tikslas nėra nupiešti kuo gražesnį, taisyklingesnį paveiksliuką ar nulipdyti kuo realistiškesnę skulptūrėlę. Ateities da Vinčiai ir Mikelandželai savo gabumus dar pademonstruos, tačiau ankstyvoje vaikystėje nepadėjus tinkamo pagrindo, talentai gali likti visam gyvenimui užrakinti“, – atsakingai į vaiko ugdymą skatino žvelgti darželio „Vaiko šypsena“ įkūrėja.

Comments are closed.