• Patarimai nepaklusnių vaikų tėvams

    Posted on 2012/01/16 by admin in Straipsniai.

     Sunku rasti vaiką, kuris iš pirmo karto pildytų visus tėvų prašymus. Tačiau jei jūsų stebuklas neklauso jūsų ir po dešimties pakartojimų, verta susimąstyti apie griežtesnį nepaklusnaus vaiko auklėjimą.

    Neišskirkite vaiko kaip mažo ir todėl neleiskite jam naudotis ypatingomis privilegijomis šeimoje. Kur kas svarbiau, kad jis jaustųsi lygus šeimos kolektyve.

    Neišlepinkite vaiko: pirmasis kąsnelis, geriausia vieta ir t.t. – visa tai vysto egoizmą.

    Mokėkite vaikui atsakyti griežtai ir ryžtingai, jei matote, kad jo noras viršija šeimos galimybes.

    Mokykite vaiką atsižvelgti į vyresniųjų interesus ir norus, netrikdyti jų poilsio ir darbo.

    Elkitės su vaiku kaip su lygiateisiu šeimos kolektyvo nariu, su pagarba (išklausykite jo nuomonę, suteikite jam galimybę dalyvauti šeimos pasitarimuose ir pan.).

    Įpareigokite vaiką atlikti tam tikras pareigas ir stebėkite, kaip jos atliekamos. Ugdykite jo rūpestį vyresniais, duokite konkrečius nurodymus („paklausk, kaip jaučiasi ligonis, ar jam nieko nereikia?“, „palydėk močiutę iki lifto, atidaryk jai duris“, „žaisk tyliai – suaugusieji ilsisi“, „šią pusę suvalgyk pats, o šią palik seseriai“ ir pan.)

    Mokykite vaiką bendrauti, būti geranorišku su suaugusiais ir bendraamžiais, mokykite dalintis žaislais ir skanumynais.

    Paanalizuokite, ar jūsų viskas pakankamai visuomeniškas, ar atsižvelgia į kitų žmonių norus.

    Liepti vaikui gerbti save neįmanoma; pagarba nusipelnoma visu gyvenimo būdu, požiūriu į žmones, į darbą, į visuomeninę padėtį.

    Neleiskite ikimokyklinukui šiurkščiai elgtis su suaugusiaisiais.

    Pasakokite vaikui apie šeimos narių darbą, apie jų reikalus; jei jie turi apdovanojimų, papasakokite, kaip jie gauti.

    Suteikite vaikui galimybę rūpintis vyresniais, daryti gerus darbus.

    Vaikas lengvai paveikiamas. Jei jis jaučia, kad juo pasitikima, manoma, jog jis geras, jis pasistengs pateisinti šią nuomonę.

    Pajuoka, šiurkštus žodis žeidžia vaiko sielą, mažina jo savivertę.

    Bendrauti su vaiku reikia taip, kaip su suaugusiuoju, tik nepamirštant, kad vis dėlto tai vaikas.

    Vaikai su gerai išvystytu savigarbos jausmu gerai reaguoja į tėvų žodžius, jie labiau pasiduoda pedagoginei įtakai.

    Atidžiai stebėkite, ko reikalaujate iš vaiko. Prieš ko nors reikalaudami įsitikinkite, kad tai teisinga, nekeiskite sprendimų – tai leistina tik išimtiniais atvejais.

    Taisyklės, taikomos vaikui, turi būti taikomos visiems šeimos nariams. Jei vaikas mato, kad tėvams galima, o jam ne, neįmanoma pasiekti pageidaujamų auklėjimo rezultatų.

    Renkantis auklėjimo priemones, dera pradėti nuo švelniausių ir tik išimtiniais atvejais – paveikesnių.

    Tikslus režimas ir turiningas vaiko gyvenimas – pagrindinė gerų įpročių formavimosi sąlyga, neleidžianti vystytis kaprizams.

Comments are closed.