• Trejų metų krizė

    Posted on 2013/07/24 by admin in Straipsniai.

    Vaikas  nuolat tobulėja, vystosi. O bet kuriam raidos procesui (išskyrus  vykstančius labai lėtai ir palaipsniui) būdingi šuoliai, krizės. Jie  būtini, nes tai – varomoji vystymosi jėga.  Krizės metu įvyksta ne tik  psichiniai, bet ir fiziniai raidos pokyčiai. Dar vakar buvęs švelnus,  paklusnus mažylis, staiga virsta reikliu, irzliu, nevaldomu  užsispyrėliu. Galbūt jis išgyvena krizę?

     3 metų krizės požymiai:

     UŽSISPYRIMAS Šis bruožas pasireiškia visuose vaiko poelgiuose; jis nepaiso kitų  nuomonės, atkakliai siekia savo. Pvz.: vaikas paprašo nupirkti apelsinų  sulčių. Mama užeina į parduotuvę, bet ten randa tik obuolių sulčių.  Mažylis atsisako gerti, nes tai “ne tokios” sultys! Jis gali labai  norėti gerti, bet vis tiek reikalaus apelsinų sulčių. Vaikas dažnai  puola į isteriją (dažniausiai tai daro viešose vietose, kur daugiau  “žiūrovų”).

     PRIEŠGYNIAVIMAS Mažylis  atsisako daryti bet ką, ko paprašo suaugusieji. Žodžiu, “negirdi”. Ypač  dažnai tai pastebima šeimose, kuriose tėvų nuomonė auklėjimo klausimais  nesutampa: kai mama reikalauja vieno, tėvas – kito, o močiutė apskritai  viską leidžia…

    SAVIVALĖ Vaikas  susigalvoja sau tikslų ir siekia jų bet kokia kaina, kartais  peržengdamas ribas. Pvz.: mažylis užsinorėjo išeiti pasivaikščioti, bet  suaugusieji dabar neturi laiko. Vaikas atkakliai imasi įvairiausių  metodų, siekdamas priversti tėvus išvesti jį į lauką: gražiai prašo, po  to zirzia, vėliau grasina, rodo kaprizus ir t.t.

    NUVERTINIMAS Nuvertinimo simptomas pasireiškia tuo, kad mažylis ima keiktis, erzinti  ir pravardžiuoti. Šiame amžiuje vaikas gali imti pirmą kartą sąmoningai  negražiai vadinti tėvus. Jei toks elgesys lieka nepastebėtas arba  sukelia pašaipas, juoką, nuostabą, tuomet mažylį tai veikia kaip tokio  elgesio pastiprinimas. Vėliau, 7-8 m., tėvai staiga susigriebs, kad  vaikas – įžūlus akiplėša, bet kažką ištaisyti jau gali būti per vėlu,  nes tai jau tapo įprastu elgesiu.

    DESPOTIZMAS Vaikas verčia tėvus daryti viską, ko tik jis nori. Santykiuose su  jaunesniais broliais/sesėmis despotizmas gali pasireikšti pavydu. Pvz.:  vaikas atiminėja žaislus, drabužius, stumdosi, skriaudžia.

    NEGATYVIZMAS Tai vaiko reakcija ne konkrečiai į tai, ką pasiūlė suaugusieji, bet į  tai, kad pasiūlė būtent suaugusieji. Būdingas siekimas daryti viską  atvirkščiai, net jei pačiam ir nesinori. Dažnai tai demonstruoja  valgydamas: namuose atsisako valgyti kokį nors produktą, bet jei to  paties jam  pasiūlo kažkur svečiuose, mielai suvalgo.

     Psichologai siūlo šiuos krizės įveikimo sprendimus:

    1.Mažylis turi žinoti, kad kiekvieną rytą, kai tik  jis atsikels, prie lovelės ras paruoštus drabužius, jis apsirengs,  nusipraus, po to pusryčiaus su tėvais, vėliau valysis dantis, žais ir  t.t. Įprastą dienotvarkę nustato ir palaiko tėvai. Bet nekartoja 100  kartų “Prauskis, renkis!” Jie ima vaiką už rankos ir veda kartu į vonios  kambarį, sakydami: “O dabar laikas praustis”, arba “Laikas susitvarkyti  žaislus. Šios kaladėlės – kaip pasimetę automobiliai. Suraskim jiems  “garažą”!” Tvirta dienotvarkė leidžia iki minimumo sumažinti kovas su  užsispyrėliu. Tereikia būti šalia ir šiek tiek padėti mažyliui.   Nesitikėkite, kad jis savo iniciatyva ims daryti tai, ko jūs norėtumėte.  Tai kartojimo amžius, kai mažyliui reikia kantriai dar ir dar kartą  parodyti, kaip viską atlikti, kol jis ims pats laikytis nustatytos  tvarkos.
    2.Mažam vaikui reikia “plytų sienos” –  absoliučių draudimų. Tokių, kad neliktų vietos diskusijoms. Tai tėvų  nustatyti draudimai, kurių griežtai laikomasi ( nejungti lygintuvo,  viryklės, nežaisti su degtukais, žiebtuvėliais, neišeiti už kiemo ribų  ir pan.). Jokie pikti žodžiai, pamokslavimai, pliaukštelėjimai per  rankas nepadės mažyliui įveikti smalsumą. Vaikas tik įsižeis. Geriau  paprasčiausiai surinkti dūžtančius, pavojingus, brangius daiktus ir  padėti ten, kur jų nepasieks mažylio rankutė (iki tol, kol vaikas paaugs  tiek, kad išmoks elgtis su jais atsargiai) Nuo gimimo iki 4-5 m.  amžiaus vaikams “plytų sienos” suteikia  tiek fizinio, tiek emocinio  saugumo.
    Kaip tėvai gali padėti vaikui išgyventi 3 m. krizę? • Krizė gali prasidėti jau 2,5 metų ir baigtis 3,5-4 m. • Stenkitės patys elgtis nepriekaištingai, tapkite lankstesni, išplėskite tiek vaiko teises, tiek pareigas. • Leiskite mažyliui būti savarankišku. Kiek įmanoma, nesikiškite į jo reikalus, jei jis neprašo. • Atminkite,  kad vaikas lyg išbando jūsų charakterį, patikrina jus keletą kartų per  dieną, ar iš tiesų tai, kas buvo draudžiama ryte, draudžiama ir vakare.  Parodykite tvirtumą, nustatykite griežtus draudimus (negalima išbėgti į  gatvę be mamos, liesti karštą viryklę ir pan.). Draudimų neturi būti  labai daug. Šio elgesio linijos turi laikytis visi šeimos nariai. • Nepamirškite, kad vaikas pamėgdžioja jūsų žodžius bei poelgius. Stebėkite save. • Kai vaikas susierzina, ima spyriotis, pamėginkite nukreipti jo dėmesį į ką nors neutralaus. • Kai  vaikas pyksta, puola į isteriją, beprasmiška kažką aiškinti, padarysite  tai, kai apsiramins. O kol kas galite paimti už rankos ir nuvesti į  ramesnę, atokesnę vietą. • Panaudokite žaidimo elementus krizei  malšinti: kai vaikas atsisako valgyti, neverskite. Pasodinkite meškutį  prie stalo ir tegu vaikas jį maitina, bet meškutis panorės valgyti  paeiliui – vienas šaukštas jam , kitas – vaikui. Taip sužaisti galima  įvairiose situacijose: važiuojant automobiliu, prausiantis,  rengiantis… • Kad vaikas vystytųsi sėkmingai, jam reikia nuolat  pabrėžti, koks jis jau didelis, nesistengiant visko padaryti už jį.  Kalbėkitės su vaiku kaip su sau lygiu žmogumi, kurio nuomonė jums įdomi. • Mylėkite vaiką ir rodykite, koks jis jums brangus, net ir apsiverkęs, užsispyręs, kaprizingas.
    Šaltinis: www.solnet.ee

    Dalinasi Nijolė Jakubauskienė

Comments are closed.